krūmojimas

krūmójimas sm. (1) → krūmoti: Azotas žadina [žiemkenčių] želmenų augimą ir krūmojimą sp. Augalai išplaukė iš visų krūmojimo ūgių rš. | refl.: Daugiamečių žolių šaknys pajėgia atželti iš krūmojimosi mazgų sp. Rūpestingai stebimos jos (augalo atmainos) savybės: dygimas, krūmojimasis rš.